pogymis

pógymis sm. (1) 1. gamta: Kaip versmelės prakiuro, džiaugias visas pógymis, ir liekneliai žaliuoti pradėjo JD1018. Medicinoje ir kituose pogymio moksluose Gmž. 2. gymis, išvaizda, pobūdis: Ateina į mano butą kresna, žemutė, tamsaus pogymio, nebe pirmos jaunystės moteris Pt. Savo pógymį parmainyti norėjo, kad prie zerkolo par dienas sėdėjo JV939. 3. prigimimas, būdas: Jau pógymio jis tokio, (iš) pógymio jis toks J.Jabl. Liguisto pogymio vaikai Db.